Pramana – tai žinių šaltinių arba galiojančių pažinimo būdų samprata indų filosofijoje (daugiausia hinduizme, budizme, džainizme). Pagrindiniai tipai:
1. Pratyakṣa – tiesioginis suvokimas (pvz., matau, kad čia yra obuolys).
2. Anumāna – išvada (pvz., matydamas dūmus kalno šlaite, darau išvadą, kad ten yra ugnis).
3. Śabda – patikimos žinios (pvz., iš mokslo ar autoritetingo šaltinio, kaip Vedos).
4. Upamāna – palyginimas (pvz., suprasti, kas yra "gauras" (laukinis jautis), lyginant su žinomu naminiu jaučiu).
Papildomi būdai (priklausomai nuo mokyklos): Arthāpatti (išvedimas iš prieštaravimo), Anupalabdhi (pažinimas per nebuvimą).
Pavyzdys praktikoje:
Norėdamas patikrinti, ar upėje yra vandens, galiu:
- tiesiogiai pamatyti (pratyakṣa),
- išgirsti gurguliojimą ir daryti išvadą (anumāna),
- pasikliauti žinovu, kuris ten buvo (śabda).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.