Terminas „prakia“ (angl. prakriti) kilęs iš sanskrito ir indų filosofijos, dažniausiai reiškia:
Pagrindinė reikšmė:
Pirminė, nemateriali materija arba gamta – pradinė visatos substancija, kuri sąveikauja su sąmone (purša) ir sudaro materialųjį pasaulį.
Svarbiausi pavyzdžiai / aspektai:
1. Samkhya filosofijoje – prakia yra viena iš dviejų amžinų realybių (kartu su purša), sudaryta iš trijų gunų (sattva, rajas, tamas).
2. Jogoje – praktika siejama su materialiuoju kūnu ir psichika, kurią reikia suprasti ir valdyti.
3. Hinduizme – kartais tapatinama su Šakti (dievybės energija) arba materialiąja pasaulio priežastimi.
Trumpai: Prakia – pirminė materija arba gamtos esmė indų filosofijoje, materialusis visatos pagrindas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.