Prakasa (skr. प्रकाश = šviesa, apšvietimas) – hinduizmo ir budizmo kontekste dažniausiai reiškia vidinę šviesą, sąmonės apšvietimą ar dvasinį nušvitimą. Tai simbolinis terminas, nusakantis proto skaidrumą, tiesos suvokimą ar dieviškosios energijos apraišką.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dvasinis nušvitimas – būsena, kai pašalinami nežinojimo šešėliai.
2. Vidinė šviesa – sąmonės grynumas, tiesos suvokimas.
3. Dieviškosios energijos apraiška – pvz., šaktizme kaip Dievo Motinos išraiška.
Pavyzdžiai vartojimo:
- Advaita vedantoje – prakasa kaip amžina sąmonė (čit), apšviečianti visas mintis ir pojūčius.
- Meditacijoje – „prakasos patyrimas“ gali reikšti vidinio ramybės šviesos suvokimą.
- Šaktizme – terminas „Chidprakasa“ reiškia „žinojimo šviesa“.
- Kasdienėje kalboje (sanskrite/hindi) – gali tiesiog reikšti apšvietimą, šviesą (pvz., lempos šviesą).
Trumpai: Prakasa – dvasinė ar vidinė šviesa, simbolizuojanti nušvitimą, tiesą ir sąmonės skaidrumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.