prakapìmas.
1. proga pasivaišinti, pasižmonėti: Jie įsimanė eit į mūsų šulnį gert; vis vyram toks prakapìmas: ar neatras geriant, ar negaus ir jie alaus. Būk ramus, po Kalėdų atsiras prakapìmų: vestuvės, kas. Kai Antanas ves, ir man bus šioks toks prakapìmas.
2. aukštesnė vieta dirvoje, kur pirmiausia nutirpsta sniegas; prakopnė, protirpa: Ot kaip smarkiai leidžia sniegą: per vieną dieną visur prakapìmai tik juoduoja. Jau prakapìmai yra, bus kur vyturėliui nusileisti.
3. Šmotelis neužsėtas žemės tarp dirvos užsėtos vadinas prakapìmas, arba sėbiržė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.