Prailgis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis tarpą, tarpinį plotą ar atstumą tarp dviejų objektų/taškų. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinį atstumą, pvz., tarp pastatų, medžių ar kitų objektų.
Pagrindinės reikšmės:
1. Erdvinis atstumas – fizinė vieta tarp dviejų daiktų.
2. Laiko intervalas (retesnė reikšmė) – tarpas laiko atžvilgiu.
Pavyzdžiai:
1. Tarp dviejų namų yra platus prailgis, kurį užima sodas.
2. Medžiai auga su dideliais prailgiais, kad šaknys turėtų vietos.
3. Knygoje veikėjų pokalbiai nutrūksta prailgiais (pertraukomis).
Sinonimai: tarpas, atstumas, intervalas, tarpvietė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.