gulinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. gulti 1: Jau tarpas laiko, kai senis negalavo, dažnai gulinėjo, menkai valgė. Ligonė iš silpnumo gulinė́ja. Nelabai sveika esu, ale negulinė́ju. Ko tu čia gulinėji – eik į vietą ir gulkis! Pavargę žmonės gulinėjo ant žemės. Ką veiksi – gulinė́jau visą dieną. Ašvienis gulinė́ja (gula ir vėl keliasi) . Karvė gal apsiėdė, kad gulinėja? Šiandien labai šilta, tai gyvuliai tik gulinėja ir neėda. Priš lytų vištos pradeda gulinėties.
išgulinė́ti
1. kurį laiką gulinėti: Paliūtėj visą dieną teip ir išgulinė́jom, nieko nepadarę.
2. vietomis ar ko nors daug išgulėti, nuslėgti: Kiškiai išgulinė [ja] javus.
pagulinė́ti. pagulėti 2: Pagulinėdavo jau ir seniau, o dabar tai ir visai atgulė.
pragulinė́ti. pragulėti 2: Tas vaikas kokias dvi dienas pragulinė́jo, negalavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.