Praamžinumas – tai filosofinė sąvoka, reiškianti, kad pasaulis ar visata neturi pradžios ir amžinai egzistavo (pvz., materija, energija ar tam tikros dėsningumo formos). Tai priešinama idėjai apie kūrimą iš nieko ar pradinį momentą.
Pagrindinės mintys:
- Visata niekada nepradėjo egzistuoti – ji visada buvo.
- Dažnai siejama su materialistine filosofija, kur materija laikoma amžina.
- Pavyzdžiai:
1. Senovės graikų filosofai (pvz., Demokritas) teigė, kad atomai egzistavo amžinai.
2. Budizmo filosofijoje ciklinė visatos raida laikoma be pradžios.
3. Šiuolaikinėse mokslinėse teorijose (pvz., tam tikri visatos modeliai be singuliarumo) gali būti traktuojami kaip praamžinumo formos.
Svarbu: Praamžinumas nereiškia būtinai amžino laiko tiesioginės linijos – gali reikšti ir ciklišką, besikartojančią egzistenciją be absoliučios pradžios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.