Posūnis – tai kalbos priemonė, kuria vienas žodis ar posakis vartojamas ne pažodine, o perkeltine prasme, pagrįsta panašumo, sąsajos ar kontrasto ryšiu.
Pagrindinės rūšys su pavyzdžiais:
1. Metafora – palyginimas be žodžių „kaip“, „lyg“.
Pvz.: „Akys – dviejų drugelių skrydis.“ (akys palygintos su drugeliais)
2. Metonimija – pavadinimo pakeitimas kitu žodžiu, susijusiu pagal esminį ryšį.
Pvz.: „Geriau „Dostojevskį“ nei televizorių.“ (autorius vietoj kūrinio)
3. Sinegdoche – dalies ir visumoš keitimas.
Pvz.: „Čia dirba aštrios galvos.“ (galva reiškia žmogų)
4. Hiperbolė – sąmoningas perdėjimas.
Pvz.: „Šimtą metų tavęs laukiau.“
5. Litotė – neigiamu pasakymu teigiamos minties išreiškimas.
Pvz.: „Neblogai padirbėjai.“ (vietoj „gerai“)
6. Ironija – posakio prasmė priešinga tiesioginei reikšmei.
Pvz.: „Puikiai! Dar vėluokime.“ (kai pavėlavote)
Trumpai: Posūniai suteikia kalbai vaizdingumo, ekspresijos ir gilina prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.