"Popokaitė" – tai lietuviškas šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, lengvai išsprendžiamą problemą, nesklandumą ar nemalomą situaciją. Dažnai vartojama švelniai, su šiek tiek ironijos ar paniešos, pabrėžiant, kad tai nėra rimta.
Pavyzdžiai:
1. "Susidūrėm su maža popokaite – pamiršom raktus, bet greitai radom atsarginius."
2. "Darbas baigtas, liko tik viena popokaitė – reikia sutvarkyti dokumentus."
3. "Kelionė buvo puiki, nors ir buvo popokaičių su orlaivio vėlavimu."
Sinonimai: nesklandumas, bėda, nesusikalbėjimas, smulkmena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.