„Popečius“ – tai dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis popečių (pūkų) pavidalo dulkes, purą, smulkius nešvarumus. Nors nėra įtrauktas į bendrinės kalbos žodynus, plačiai vartojamas kasdienėje praktikoje.
Pavyzdžiai:
1. Po lova susikaupęs popečius.
2. Nusinešiu kilimą, kad nukratyčiau popečių.
3. Langų rėmuose matosi senas popečius.
Trumpai: tai dulkių, pūko ar smulkaus purvo šnekamasis sinonimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.