"Ponuitas" – tai nekreipiamasis daiktavardis, kilęs iš lotynų kalbos žodžio pono ('statyti, pastatyti, dėti'). Jis reiškia pastatymą, statybą, įrengimą arba pagrindimą (pvz., teorijos, teiginio). Retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau aptinkamas senuosiuose tekstuose ar specializuotame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Teorijos ponuitas – teorijos pagrindimas / grindimas.
2. Statinio ponuitas – pastato statyba / įrengimas.
3. Mokslinio darbo ponuitas – darbo metodologinis pagrindas.
Trumpai:
Tai senas terminas, reiškiantis pastatymą, įrengimą ar pagrindimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.