ponpalaikis

Ponpalaikis – tai žodis, reiškiantis tarną, pasiuntinį ar pasaulietį asmenį, dirbantį dvasininko (kunigo) namuose arba padedantį bažnyčios reikalams. Kilęs iš lenkų kalbos („pomocnik“ – padėjėjas).

Pavyzdžiai:
1. Kunigas pasikvietė ponpalaikį sutvarkyti bažnyčios sodą.
2. Seniau ponpalaikiai dažnai rūpinosi kunigo arkliais ir namų ūkiu.
3. Bažnyčios metrikų knygose kartais minimi ponpalaikiai kaip liudytojai.

Trumpai: Tai istorinis terminas, nusakęs kunigo padėjėją ar tarną parapijoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ponpalaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Ponpalaikis – tai žodis, reiškiantis tarną, pasiuntinį ar pasaulietį asmenį, dirbantį dvasininko (kunigo) namuose arba padedantį bažnyčios reikalams. Kilęs iš lenkų kalbos („pomocnik“ – padėjėjas). Pavyzdžiai: 1. Kunigas pasikvietė ponpalaikį sutvarkyti bažnyčios sodą. 2. Seniau ponpalaikiai dažnai rūpinosi kunigo arkliais ir namų ūkiu. 3. Bažnyčios metrikų knygose kartais minimi ponpalaikiai kaip liudytojai. Trumpai: Tai istorinis terminas, nusakęs kunigo padėjėją ar tarną parapijoje.