„Pomeistrys“ – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis pavaldinį, bajorų tarną ar žemės valdytoją, kuris valdė dvarą ar žemę savo ponui (didikui) atstovaujant. Jis buvo tarpininkas tarp dvarininko ir valstiečių.
Pavyzdžiai:
1. Pomeistrys rinko mokesčius iš kaimo ir pranešdavo ponui apie ūkio būklę.
2. Senųjų dokumentų įrašuose dažnai minimi pomeistriai, valdę dvarus vietoj savo didikų.
Trumpai: Tai dvaro valdytojas ar pavaldinys, atlikęs administracines funkcijas LDK laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.