pobabė

"Pobabė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pabaisą, baidę, siaubą, monstrą (dažniausiai vaikų kalboje ar poetiškai). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. бабайка – baisus personažas, kuriuo gąsdina vaikus).

Pavyzdžiai:
1. Vaikų kalba: "Gulki, kitaip ateis pobabė!" (gąsdinimas).
2. Poetinis: "Naktį miške slėpėsi kažkokia pobabė."
3. Perkeltine prasme: "Gyvenime susidūrėm su tikrom pobabėm." (apie sunkumus).

Pastaba:
Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau – folkloro ar metaforiniuose kontekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pobabe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Pobabė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pabaisą, baidę, siaubą, monstrą (dažniausiai vaikų kalboje ar poetiškai). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. бабайка – baisus personažas, kuriuo gąsdina vaikus). Pavyzdžiai: 1. Vaikų kalba: "Gulki, kitaip ateis pobabė!" (gąsdinimas). 2. Poetinis: "Naktį miške slėpėsi kažkokia pobabė." 3. Perkeltine prasme: "Gyvenime susidūrėm su tikrom pobabėm." (apie sunkumus). Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau – folkloro ar metaforiniuose kontekstuose.