Plūšatotis – tai žodžių junginys, reiškiantis ploną, silpną, nepastovų, lengvai plyštančią ar suirpstančią medžiagą (pvz., audinį, popierių). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti neiškilų, menką, nepatikimą dalyką ar asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Tas plūšatotis audinys suplyšo po pirmo skalbtuko.
2. Jo argumentai buvo visiškai plūšatotiai.
3. Nepirktumėte to plūšatotio stalo – sulūžs greitai.
Sinonimai: plonytis, skardytis, menkas, trapus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.