plujojimas

Plujojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurėjimąsi, neapykantą, panieką ar stiprų neigiamą nusistatymą (dažnai perteklinį ar nepagrįstą). Kilęs iš žodžio plauti šnekamojoje kalboje.

Pavyzdžiai:
1. „Jaučiu plujojimą tiems, kurie vėluoja į susitikimus.“
→ Jaučiu stiprų neapykantą / bjaurėjimąsi.

2. „Visai nustojau žiūrėti tas laidas – vien plujojimas jų veikėjams.“
→ Vien neapykanta / panieka veikėjams.

3. „Po to incidento jam sukilo plujojimas visai kontorai.“
→ Jis pradėjo nekęsti visos kontoros.

Trumpai:
Tai emocingas, neformalus terminas, artimas „neapykantai“ ar „atsišaukimui“, bet dažnai su perteklinio neigiamo jausko atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Plujojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurėjimąsi, neapykantą, panieką ar stiprų neigiamą nusistatymą (dažnai perteklinį ar nepagrįstą). Kilęs iš žodžio plauti šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiai: 1. „Jaučiu plujojimą tiems, kurie vėluoja į susitikimus.“ → Jaučiu stiprų neapykantą / bjaurėjimąsi. 2. „Visai nustojau žiūrėti tas laidas – vien plujojimas jų veikėjams.“ → Vien neapykanta / panieka veikėjams. 3. „Po to incidento jam sukilo plujojimas visai kontorai.“ → Jis pradėjo nekęsti visos kontoros. Trumpai: Tai emocingas, neformalus terminas, artimas „neapykantai“ ar „atsišaukimui“, bet dažnai su perteklinio neigiamo jausko atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.