Plizgė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ploną, prastą, lengvai plyštančią medžiagą (dažniausiai apie audinį), taip pat prastą, nekokybišką daiktą.
Pavyzdžiai:
1. Nusipirkau marškinius, bet tokia plizgė – po pirmo skalavimo susiraukšlėjo.
2. Ši kėdė – gryna plizgė, sulūžo per sėdėjimą.
3. Nekelk tos plizgės (pvz., maišelio), plyšs!
Sinonimai: plonytė, prastynė, brokas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.