pliuškiojimas

Pliauškiojimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., apie skundimąsi, bereikšmę kalbą).

Pavyzdžiai:
1. "Senelis vėl pradėjo pliauškiojimą apie savo jaunystę."
(t. y. ilgai ir nuobodžiai pasakojo)

2. "Nustok pliauškioti – sakyk tiesiai, ko nori!"
(t. y. nustok plepėti be reikalo)

3. "Susirinkime vadovas užsiėmė pliauškiojimu vietoj veiksmų."
(t. y. tuščia kalba, moralizavimas be praktinių sprendimų)

Sinonimai: plepėjimas, tuščia kalba, pamokslavimas, žodžių liejimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pliauškiojimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., apie skundimąsi, bereikšmę kalbą). Pavyzdžiai: 1. "Senelis vėl pradėjo pliauškiojimą apie savo jaunystę." (t. y. ilgai ir nuobodžiai pasakojo) 2. "Nustok pliauškioti – sakyk tiesiai, ko nori!" (t. y. nustok plepėti be reikalo) 3. "Susirinkime vadovas užsiėmė pliauškiojimu vietoj veiksmų." (t. y. tuščia kalba, moralizavimas be praktinių sprendimų) Sinonimai: plepėjimas, tuščia kalba, pamokslavimas, žodžių liejimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.