Pliauškėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, netvarkingą lietų (krapnojimą), dažnai su neigiamu atspalviu – lietus lyja be jėgos, bet erzina.
Pavyzdžiai:
1. Vėl tas pliauškėjimas – nei išeiti, nei palikti langą atidarytą.
2. Visą rytą pliauškėjo, danguje tik debesys.
3. Užuot praliejus, visą dieną pliauškėjo.
Sinonimai: krapnojimas, dulksėjimas, smarkus lietus (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.