„Pliuškata“ – šnekamojoje kalboje reiškia nevikrų, nerangų, nemandagų elgesį ar veiksmą (pvz., grubų pokštą, nemalonų gestą). Dažnai vartojama švelniau pakeičiant griežtesnius žodžius (pvz., „kvailystė“, „neprotavimas“).
Pavyzdžiai:
1. „Nustok, ką tu čia plepi – vienas pliuškata!“
2. „Jis vėl įvykdė tą pliuškatą su kėdės attraukimu.“
3. „Tai ne pokštas, o grynas pliuškata!“
Sinonimai: kvailystė, nevykėliškumas, nemandagumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.