pliūrúoti, -úoja, -ãvo.
1. murkti, murkuoti. Katinas, atsisėdęs iš šalies, pliūrúoja – nori, kad ėst duotum.
2. verkti (ko norint): Ko tas vaikas vis pliūrúoja?
3. prastai ar netvarkingai rengtis, vilkėti: Nesitaiso (nesipuošia) jinai, pliūrúoja, ir tiek.
4. eiti pasigėrusiam, svirduliuojant: Ve ans pliūrúo [ja],
t. y. eina girtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.