Pliūpterėjimas – tai neformalus, šnek. kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą be aiškios prasmės, dažnai su nepatogiais klausimais ar skundais. Artimas „pūtimui“, „burbėjimui“ ar „prievartiniam kalbėjimui“.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: „Senelis vėl pradėjo savo pliūpterėjimą apie jaunimo tinginystę.“
2. Darbe: „Susirinkime vadovas pusvalandį pliūpterėjo apie smulkmenas, bet sprendimų nepriėmė.“
3. Kasdienybėje: „Nustok pliūpterėti – arba sakyk, ko nori, arba tylėk!“
Sinonimai: plepėjimas, pūtimas, murdimas, griozdimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.