Plikuma – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plikoje vietoje esantį daiktą ar objektą (pvz., medį, pastatą, akmenį). Dažniausiai vartojamas poetiniuose arba regioniniuose kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. "Kalno plikumoje stovi senas ąžuolas." – reiškia, kad ąžuolas auga kalno plikoje (be augmenijos) vietoje.
2. "Tolumoje matėsi plikumoje stovintis vėjo malūnas." – malūnas stovi atviroje, neapaugusioje vietovėje.
Trumpai: „Plikuma“ – objektas plikoje vietoje (pvz., kalne, lauke).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.