„Plikinis“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai pliką, beveik be plaukų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Gali burti į galvą, antakius ar kitas kūno dalis. Turi šiek tiek juokaujamą ar šmaikštu atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Po chemoterapijos jis tapo visiškai plikinis.
2. Mano dėdė – tikras plikinis, nors jaunas dar.
3. Per šiltąją kepurę nenešioju, bet ir plikinis nenoriu atrodyti.
Sinonimai: plikagalvis, plikas, nuplikęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.