"Plikauja" – tai žemaičių tarmės žodis, reiškia pliką, bemiškę vietovę (pvz., dirvoną, pievą, atvirą lauką).
Pavyzdžiai:
1. Ten toj plikaujoj tik vieni akmenys auga.
2. Vaikščiojom plikauja, vėjas pučia be paliovos.
3. Seniau čia buvo miškas, o dabar – tuščia plikauja.
Trumpai:
Tai atvira, bemiškė, dažniausiai nepatogi vieta (žemaičių kalba).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.