Pliauškikas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis liežuvio pleištą (viršūnę), taip pat neretai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti liežuvio judėjimą ar kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Atsikando už pliauškiko ir sušuko.“
(t. y. atsikando už liežuvio galo)
2. Perkeltinė reikšmė:
„Turi tokią aštrų pliauškiką, kad niekas su juo neįsisneka.“
(t. y. aštrų liežuvį, gebėjimą greitai ir aštrai atsakyti)
Sinonimai: liežuvio pleištas, liežuvio galiukas, šnek. „liežuvis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.