pliaunijimas

Pliaunijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verkiantis, skundžiantis tonas).

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: „Tėvas vėl pradėjo pliaunijimą apie jaunimo tinginystę.“
2. Darbe: „Vadovas pusvalandį pliaunijo apie terminų nesilaikymą.“
3. Bendravime: „Nustok pliaunijti – tiesiai sakyk, ko nori!“

Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, kazė, moralizavimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pliaunijimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verkiantis, skundžiantis tonas). Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: „Tėvas vėl pradėjo pliaunijimą apie jaunimo tinginystę.“ 2. Darbe: „Vadovas pusvalandį pliaunijo apie terminų nesilaikymą.“ 3. Bendravime: „Nustok pliaunijti – tiesiai sakyk, ko nori!“ Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, kazė, moralizavimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.