Plėšinietis – tai asmuo, kuris plėšia, grobia, verčiasi plėšimu (pvz., plėšikauja, vagiliauja). Dažniausiai vartojama istoriniame kontekste apie karius, piratus ar nusikaltėlius, kurie puldinėja ir vogia.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Viduramžiais baltųjų pajūrių kaimai bijodavo vikingų plėšiniečių.“
2. Perkeltine prasme: „Kaimynas visus obuolius nuskynė – tikras plėšinietis!“
3. Literatūriniame kontekste: „Knygoje aprašomi plėšiniečiai, užpuolę karavaną.“
Trumpai: Plėšinietis – grobikas, puldinėtojas, plėšikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.