plerotis

Plerotis (gr. πληρότης) – tai retas terminas, reiškiantis užpildymą, pilnumą arba užbaigtumą. Dažniausiai vartotas teologiniame ir filosofiniame kontekste.

Pagrindinės reikšmės:
1. Teologijoje – Dieviškosios prigimties pilnumas arba išganymo užbaigtumas.
2. Filosofijoje – visumos, tobulumo sąvoka.
3. Retai – gausos, apimties sinonimas.

Pavyzdžiai:
- Kristaus atėjimas suteikė išganymo plerotį. (teologinis pavyzdys)
- Stoikai ieškojo gyvenimo pleroties per dorybę. (filosofinis pavyzdys)

Sinonimai: pilnumas, užbaigtumas, visuma.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'plerotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Plerotis (gr. πληρότης) – tai retas terminas, reiškiantis užpildymą, pilnumą arba užbaigtumą. Dažniausiai vartotas teologiniame ir filosofiniame kontekste. Pagrindinės reikšmės: 1. Teologijoje – Dieviškosios prigimties pilnumas arba išganymo užbaigtumas. 2. Filosofijoje – visumos, tobulumo sąvoka. 3. Retai – gausos, apimties sinonimas. Pavyzdžiai: - Kristaus atėjimas suteikė išganymo plerotį. (teologinis pavyzdys) - Stoikai ieškojo gyvenimo pleroties per dorybę. (filosofinis pavyzdys) Sinonimai: pilnumas, užbaigtumas, visuma.