Pleišėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant kalbančiojo monotoniją ar varginantį pobūdį.
Pavyzdžiai:
1. Mokytojo pleišėjimas apie discipliną truko visą pamoką.
2. Nustok pleišėti – sakyk tiesiai, ko nori!
3. Susirinkime vadovas išpleišėjo dvejas valandas, nors esmė buvo aiški per dešimt minučių.
4. Jo pleišėjimas apie sveiką gyvenimo būdą visus užmigdė.
Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, tuščia kalba, moralizavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.