plakadalgė

Plakadalgė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, ploną, lankstų lazdą ar rąstą, dažnai naudojamą mušti arba plakti (pvz., nubarti gyvulius, mušti žmones).
Tai nevartotinas, senstelėjęs, žeminantis terminas, siejamas su fiziniu smurtu ar baime.

Pavyzdžiai vartojime:
1. Seniau už nerūpestingumą galėjo gauti plakadalgės.
2. Išsitraukė plakadalgę ir ėmė varyti arklius.
3. Per pykčius šaukė: „Tu gausi plakadalgės!“

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'plakadalge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Plakadalgė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, ploną, lankstų lazdą ar rąstą, dažnai naudojamą mušti arba plakti (pvz., nubarti gyvulius, mušti žmones). Tai nevartotinas, senstelėjęs, žeminantis terminas, siejamas su fiziniu smurtu ar baime. Pavyzdžiai vartojime: 1. Seniau už nerūpestingumą galėjo gauti plakadalgės. 2. Išsitraukė plakadalgę ir ėmė varyti arklius. 3. Per pykčius šaukė: „Tu gausi plakadalgės!“ Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.