Plaišiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis netikslingą, nerangų, chaotišką vaikščiojimą ar judėjimą (dažnai didelėje erdvėje ar netikslia kryptimi).
Jis dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant laiko švaistymą ar neorganizuotumą.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai plaišioja po visą kiemą – vaikai bėgioja netvarkingai po kiemą.
2. Praleidau dieną plaišiojant po miestą – diena praleista be tikslio vaikštinėjant po miestą.
3. Nustok plaišioti ir imkis darbo! – kreipiamasi, kad nustotum be reikalo šlaistytis.
Sinonimai: šlaistymasis, bastymasis, klajojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.