Plačmėtė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plačiai atsivertusį, išsiskleidusį daiktą ar objektą, dažniausiai apibūdinant:
1. Plokščią ir platų paviršių (pvz., plačmėtė kepurė, plačmėtė skrybėlė).
2. Išsiplėtusį, atvirą erdvę ar formą (pvz., plačmėtė upė, plačmėtė pieva).
Pavyzdžiai:
- Plačmėtė upė – vingiuojanti, platakrante upė.
- Plačmėtė skrybėlė – plačiais kraštais skrybėlė.
- Plačmėtė pieva – erdvi, atvira pieva.
Sinonimai: plati, išsiplečianti, platakrantė.
Naudojama: dažniausiai literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.