„Pirmaičiuo“ – tai lietuvių kalbos vardininko linksnio vienaskaitos forma iš būdvardžio „pirmatis“, reiškianti „pirmasis pagal gimimo tvarką“ (apie vaiką).
Pavyzdžiai:
1. Jis yra pirmaičiuo šeimoje – turi jaunesnių brolių ar seserų.
2. Pirmaičiuo sūnų tėvai ypač mylėjo – pirmagimis sūnus.
3. Kaip pirmaičiuo, jai teko daug atsakomybių – vaidmuo kaip vyriausiai vaikai.
Pastaba:
Šis žodis vartojamas retai, dažniau sakoma „pirmagimis“ arba „vyriausias (-ia)“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.