pijulkė

Pijulkė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nerįžtingą ar bailų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis su neigiamu atspalviu (pvz., apie tą, kuris lengvai apsiverkia, nedrąsus).

Pavyzdžiai:
1. Nebūk pijulkė, nieko čia baisaus nėra!
2. Jis buvo didelė pijulkė – vos ką užsiminė, iškart ašaros.
3. Su tokia pijulke komandoje nieko neįveiksi.

Sinonimai: bailys, verkšlena, nerimta.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pijulke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pijulkė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nerįžtingą ar bailų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Gali burtis su neigiamu atspalviu (pvz., apie tą, kuris lengvai apsiverkia, nedrąsus). Pavyzdžiai: 1. Nebūk pijulkė, nieko čia baisaus nėra! 2. Jis buvo didelė pijulkė – vos ką užsiminė, iškart ašaros. 3. Su tokia pijulke komandoje nieko neįveiksi. Sinonimai: bailys, verkšlena, nerimta.