pieveglė

Pieveglė – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis "priežiūra, rūpinimasis, globa" (dažniausiai vaikais, sergantiais ar silpnais). Vartotas ir kaip "prievaizda" (prižiūrėtoja, auklė).

Pavyzdžiai:
1. Motina atsidėjo vaikų pieveglei.
2. Senelių pieveglė – jų džiaugsmas.
3. Tikėtina, kad žodis kildinamas iš prie- + vegti (reikšmis "auginti, prižiūrėti").

Pastaba: Šis terminas dabar beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pievegle' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pieveglė – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis "priežiūra, rūpinimasis, globa" (dažniausiai vaikais, sergantiais ar silpnais). Vartotas ir kaip "prievaizda" (prižiūrėtoja, auklė). Pavyzdžiai: 1. Motina atsidėjo vaikų pieveglei. 2. Senelių pieveglė – jų džiaugsmas. 3. Tikėtina, kad žodis kildinamas iš prie- + vegti (reikšmis "auginti, prižiūrėti"). Pastaba: Šis terminas dabar beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.