Auklė – tai senas žodis, reiškiantis žindyvę (moterį, kuri žindo ir augina svetimą kūdikį) arba prižiūrėtoją, auklėtoją (ypač vaikų).
Pavyzdžiai:
1. Ji dirbo aukle turtingoje šeimoje ir rūpinososi jų vaikais.
2. Senovėje auklė dažnai būdavo ir žindyve.
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojami žodžiai žindyvė arba auklėtoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.