„Pieniukas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip švelnus, mielas žodis, reiškiantis kūdikį, mažą vaiką arba jauną, nepatyrusį žmogų. Kilęs iš žodžio „pienas“ (asociacija su kūdikių maitinimu).
Pavyzdžiai:
1. Koks mielas pieniukas! (apie kūdikį)
2. Dar visas pieniukas, o jau į viską nosį kiša. (apie jauną, nepatyrusį žmogų)
3. Atėjo su savo pieniuku į svečius. (apie mažą vaiką)
Pastaba: Dažnai vartojamas švelninamajai ar šaipšliai nusakyti, bet ne įžeidžiamai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.