„Piemenmazgis“ yra lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelį, paprastą, dažnai medinį namuką ar trobelę, naudojamą piemenims apsistoti laukuose (pvz., saugotis nuo lietaus, nakvynei). Tai neoficialus, vietinis ar poetiškas pavadinimas.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste: „Kalno papėdėje stovėjo senas piemenmazgis, kur piemenys ilsėdavosi po dienos ganymo.“
2. Palyginime: „Jų sodyboje buvo ne didelis namas, o tik mažas piemenmazgis.“
3. Perkeltine prasme: „Ši trobelė – tik piemenmazgis, bet čia jaučiuosi laisvas.“
Pastaba: Žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.