"Piemenėkas" – tai mažybinė, švelni ar šiek tiek šmaikšti forma nuo žodžio piemuo (ganytojas). Nurodo mažą ar jauną ganytoją, dažnai vartojama poetiškai ar švelniai, kartais su švelnia ironija.
Pavyzdžiai:
1. Kaimelyje mažasis Jonas buvo vadinamas piemenėku – visada su lazdele ir šypsena.
2. Senelio pasakojimuose piemenėkas saugojo avis kalnuose.
3. Nors jis jau suaugęs, tėvas vis dar juokaudamas vadina jį piemenėku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.