Pielyčia – tai pelkėtas, durpynais apaugęs plotas, dažnai su negiliu vandeniu, kur auga nendrės, meldai ir kitos pelkinės augalijos. Tai tarpinė forma tarp pelkės ir ežero.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje:
„Regiono pietuose plyti didelė pielyčia, kurioje peri reti paukščiai.“
2. Perkeltine prasme (seniau retai vartota):
„Po liūčių kiemas virto pielyčia – visur stovėjo balos.“
Trumpai: Pielyčia – pelkėtas, vandeningas plotas su tankia augalija; kartais metaforiškai – pelkėta vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.