„Pėtma“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pėdsaką, žymę, pėdą (dažniausiai paukščio ar gyvūno).
Pavyzdžiai:
- „Miške matėsi vilko pėtmos.“
- „Ant sniego gulėjo paukščio pėtma.“
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.