pesnočius

„Pesnočius“ (dažniau vartojama forma – pesnokčius) – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „vakarą“ arba „vakaro laiką“. Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. „вечер“, lenk. „wieczór“).

Pavyzdžiai:
1. „Pesnokčiu susirinkome prie laužo.“ (Vakare susirinkome prie laužo.)
2. „Jis pesnokčiu grįžta namo.“ (Jis vakare grįžta namo.)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pesnocius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Pesnočius“ (dažniau vartojama forma – pesnokčius) – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „vakarą“ arba „vakaro laiką“. Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. „вечер“, lenk. „wieczór“). Pavyzdžiai: 1. „Pesnokčiu susirinkome prie laužo.“ (Vakare susirinkome prie laužo.) 2. „Jis pesnokčiu grįžta namo.“ (Jis vakare grįžta namo.) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.