var̃tymas. var̃tymos.
1. → vartyti 1: Ir nuo tosyk pasibaigė tas vartymas žvakių.
2. → vartyti 3: Alsinu aš jįjį prie var̃tymo akmenų, par sunkius darbus.
3. → vartyti 4: Po medukų nedaug var̃tymo šieno. Tu žaibo greitumu jau vartai [šieną],
tai tokio ir var̃tymas jau. Kai pagada, nė [javų] var̃tymo nereik.
4. → vartyti 5: Knygos var̃tymas. Tai buvo ta pati monotonija, kaip ir raštinės bylų vartymas.
5. → vartyti 6: Tas var̃tymas – i ligoniuo peilis, i [tam],
kas varto. O tei gulėjimas, o tei var̃tymos lig dvylektos. Liepė [gydytojas] vartytis, – nekoks tas var̃tymasis. | Dėl grobų var̃tymos šonas po kepenų skaustąs.
6. → vartyti 11: Įėjęs namelin, išgirstumei pirkioje žolių vartymą.
7. → vartyti
16.
8. → vartyti
22. Biznis – ne darbas, taip var̃tymos, jaunų šėliojimos.
9. → vartyti
25.
apvar̃tymas. → apvartyti
1.
išvar̃tymas. → išvartyti.
pavar̃tymas.
1. → pavartyti 2: Už pavar̃tymą [šieno] kišk, už pjovimą kišk – neapsimoka ir karvė. Pats perėjimas – ne vien giesmininko aptūptų kiaušinių vienodas šildymas, bet ir jų pavartymas snapu nuo ketvirtos šeštos tupėjimo dienos.
2. → pavartyti
3.
3. → pavartyti
5.
pérvartymas. → pervartyti.
privar̃tymas. → privartyti 1: Audra užejo, kas medžių privar̃tymas!
suvar̃tymas. → suvartyti 2: Už statos suvar̃tymą reiks saiką rugių duot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.