váišinimas. vaišìnimas. → vaišinti:
1. Váišinimas, svečio priėmimas. Tie statymai, váišinimai kiek traktorininkų išvarė iš šio svieto. Vaišìnimai beigėsi, nenuspirksi [degtinės],
eilės, kur pristovėsi. Pastatė ant stalo vyno ąsotį, taures – na, ir prasidėjo meilus rytiečių vaišinimas. O kuris gali būti vaišinimas be arbatos stiklinės? Geras vaišinimas – vos gyvyba beliko. Vaišės kaip vaišės, bet váišinimas buvo nepaprastas. Žmonių váišinimai buvo iš baimės: šunį turi lakinti. Apie vaišinimąsi namie ar miestelyje nebuvo nė kalbos.
2. Be váišinimo vaikas ne vaikas.
paváišinimas. pavaišìnimas.
1. → pavaišinti 1: Nevilkias an paváišinimo, valgyk numūse. Visi nora to paváišinimo. Drįsai užeiti į nesuteptus namus ir reikalauti pavaišinimo. Susėdę ant tvoros, ėmė skaičiuoti, kiek kaštuos tas kaimynų pavaišinimas. Po tokių pasivaišinimų grįždavo namo linksmi, bet ne pasigėrę.
2. vaišių valgis, gėrimas: Geriausias svečio pavaišìnimas – duona, lašiniai, kiaušinienė. Visas paváišinimas ta smarvė. Jūs gėrìmai, mūs pavaišìnimas.
pérvaišinimas. → pervaišinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.