pertūnoti

tū́noti, -o (-oja), -ojo. tūnóti, tū́no, -ójo.

1. ramiai ir ilgai būti vienoje vietoje, kiūtoti, glūdoti: Tū́nojau ligoninė [je] tris mėnesius. Ko tū́nai tokia susitraukus? Ineinu in pirkčią, tai tas mažiukas tū́noja užlindęs už pečiaus, kad nei nekukšteria. Anie nepaslenka dirbti, sau po tiltais tū́nos, vasaros šiltos, i nedirba. Insilipo in aukštą eglę, mislydama ten tūnot. Nuogalius įlindo į užpečkį ir tūno. Lįsk tu kol kas po girnomis ir tūnok, o aš eisiu malūno durų užremti. Šešėlyj medžių prie negyvo kūno jaunas kryžokas dar pusgyvis tūno. Pasidėjęs išgaląstą kirvį ant kelių, tūnodavo kiauras dienas rūsy. Tūnoti glūdėti buvo piliečio dorybė, o judėti – jo nuodėmė. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys. Tū́no įsilindus į krantą [žuvis],
ir ją sunku išprašyt. Tū́no kap pelė po šluota. Ko tūnai kap pagalys? Tū́no kai vilkas. Vasarą mes tūnom it pelės urvuose.

2. glūdėti, dūluoti, stūksoti: Tūno užsnūdę tamsūs sodų guotai. Nei mėnesienos spalvos, nei jo šviesoj tūnančių kalnų reginys nebeviliojo akių. Rūkų vainikuose pilis, ramiai iš ežero iškilus, tūno. Upės pakrantėje tūno Pašerkšnės dvaras.

3. driektis, tįsoti: Žemaičių aukštuma tūno pagrindinių tų oro srovių kelyje. Tūno po kojų gelmė.

4. būti, slypėti: Lietuva tūnojo didžiajame varge. Mano mąstymas, nuovoka ir visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos. Literatūrinė atmintis tūno juose. kaip pirmapradis elementas. Šių dienų žydų reikšmė tūno jų judrume. Už neįprasto jos gyvumo tūno niūrus sielvartas.
įsitū́noti įprasti tūnoti: Kiekvienas įsitūnojęs savo lizdelyje.
ištū́noti.

1. išbūti, iškiūtoti: Ištisus amžius žmonės ištū́nojo tamsybėje. Ištū́nojau kampe pasislėpęs visą vakarą. Jis gali vienoje vietoje ištūnoti kiauras valandas.

2. išsilaikyti: Juos riša tik bendras lietuvybės nujautimas, nuo senų dienų ištūnojęs mūsų tautos organizme.
patū́noti. kiek tūnoti: Patūnójom krūmuose, ligi sutemo. Patūnójau po tuo tiltu ir vėl einu. Geriau man prie pečiaus patūnót negu į tokį šaltą orą eit. Ta biskį patūnojo, sumigo vėl, o ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan. Dykius lengva šaudyt: patū́nojai prieg bulbių, ir patys ateina. | Ko tep anksti užsikėlei, reikė [jo] dar patūnot.
pértūnoti. kurį laiką išbūti tūnant: Per naktį pértūnojau stoty.
pratū́noti. tūnant prabūti: Ten tikėjosi nuošaliai pratūnoti neramias dienas. Taip pratūnojo meškiukas savo plyšyje dar visą valandą. Balta tu. paskendai žieduos. Taip ilgai pratūnojai gražaus apleisto sodo tylumoj tamsiausioj. Nemažai moliuskų visą gyvenimą pratūno prisikabinę prie uolos, nepajudėdami iš vietos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tū́noti, </b>-o (-oja), -ojo. tūnóti, tū́no, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">ramiai ir ilgai būti vienoje vietoje, kiūtoti, glūdoti: </span> Tū́nojau ligoninė [je] tris mėnesius. Ko tū́nai tokia susitraukus? Ineinu in pirkčią, tai tas mažiukas tū́noja užlindęs už pečiaus, kad nei nekukšteria. Anie nepaslenka dirbti, sau po tiltais tū́nos, vasaros šiltos, i nedirba. Insilipo in aukštą eglę, mislydama ten tūnot. Nuogalius įlindo į užpečkį ir tūno. Lįsk tu kol kas po girnomis ir tūnok, o aš eisiu malūno durų užremti. Šešėlyj medžių prie negyvo kūno jaunas kryžokas dar pusgyvis tūno. Pasidėjęs išgaląstą kirvį ant kelių, tūnodavo kiauras dienas rūsy. Tūnoti glūdėti buvo piliečio dorybė, o judėti – jo nuodėmė. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys. Tū́no įsilindus į krantą [žuvis], ir ją sunku išprašyt. Tū́no kap pelė po šluota. Ko tūnai kap pagalys? Tū́no kai vilkas. Vasarą mes tūnom it pelės urvuose. <br/>2. <span class="explanation">glūdėti, dūluoti, stūksoti: </span> Tūno užsnūdę tamsūs sodų guotai. Nei mėnesienos spalvos, nei jo šviesoj tūnančių kalnų reginys nebeviliojo akių. Rūkų vainikuose pilis, ramiai iš ežero iškilus, tūno. Upės pakrantėje tūno Pašerkšnės dvaras. <br/>3. <span class="explanation">driektis, tįsoti: </span> Žemaičių aukštuma tūno pagrindinių tų oro srovių kelyje. Tūno po kojų gelmė. <br/>4. <span class="explanation">būti, slypėti: </span> Lietuva tūnojo didžiajame varge. Mano mąstymas, nuovoka ir visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos. Literatūrinė atmintis tūno juose. kaip pirmapradis elementas. Šių dienų žydų reikšmė tūno jų judrume. Už neįprasto jos gyvumo tūno niūrus sielvartas. <br/><b>įsitū́noti</b> <span class="explanation">įprasti tūnoti: </span> Kiekvienas įsitūnojęs savo lizdelyje. <br/><b>ištū́noti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išbūti, iškiūtoti: </span> Ištisus amžius žmonės ištū́nojo tamsybėje. Ištū́nojau kampe pasislėpęs visą vakarą. Jis gali vienoje vietoje ištūnoti kiauras valandas. <br/>2. <span class="explanation">išsilaikyti: </span> Juos riša tik bendras lietuvybės nujautimas, nuo senų dienų ištūnojęs mūsų tautos organizme. <br/><b>patū́noti</b>. <span class="explanation">kiek tūnoti: </span> Patūnójom krūmuose, ligi sutemo. Patūnójau po tuo tiltu ir vėl einu. Geriau man prie pečiaus patūnót negu į tokį šaltą orą eit. Ta biskį patūnojo, sumigo vėl, o ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan. Dykius lengva šaudyt: patū́nojai prieg bulbių, ir patys ateina. | Ko tep anksti užsikėlei, reikė [jo] dar patūnot. <br/><b>pértūnoti</b>. <span class="explanation">kurį laiką išbūti tūnant: </span> Per naktį pértūnojau stoty. <br/><b>pratū́noti</b>. <span class="explanation">tūnant prabūti: </span> Ten tikėjosi nuošaliai pratūnoti neramias dienas. Taip pratūnojo meškiukas savo plyšyje dar visą valandą. Balta tu. paskendai žieduos. Taip ilgai pratūnojai gražaus apleisto sodo tylumoj tamsiausioj. Nemažai moliuskų visą gyvenimą pratūno prisikabinę prie uolos, nepajudėdami iš vietos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.