„Perstolis“ – tai sustiprinta, perdėta baimė, siaubas, panika (dažniausiai dėl įsivaizduojamo pavojaus ar išgalvotų grėsmių). Kilęs iš žodžio „storas“ (stiprus, didelis) su priešdėliu „per-“.
Pavyzdžiai:
1. Vaiką apėmė perstolis, kai tamsioje kambaryje išgirdo keistą triukšmą.
2. Perstolis apimdavo ją prieš svarbius egzaminus, nors ji visada gerai ruošdavosi.
3. Jis pabėgo iš miško be jokios priežasties – vien dėl savo perstolio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.