perspjauti

spjáuti, -na (-ja), spjóvė

1. tėkšti iš burnos seiles, skreplį ar kt.: Atsikrenkštęs spjóviau. Spjaumi. Spjauju ant ko. Kraujų spjauju. Gavau eiti į ligoninę, turėjau kraujo spjáuti. Kad tau gardu, tai valgyk, kad negardu – spjáuk. Spjáuna – ką paduodi, tą spjáuna. Ar nusigandai? Spjáuk! Spjovė ir išspjovė kartu žiedą. Spjovė ing jo akis ir uždėjo rankas and jo. Indėjo pirštus į ausis jo ir spjovęs pasilytėjo liežuvio jo. Lig neatsigėręs nespjauk į vandenį. Nespjauk į vandenį arba klaną, rasi prisieis atsigerti. Nespjauk į [v] andenį – pats sugersi. Nespjaũ [v] andenin, ba atsigert reiks. Nespjáuk prieš vėją, pats save apspjausi. Jei visi kosės, kas spjaus? Nesukramtęs ant akių nespjauk. Ėda čielais, spjáuja pelenais. Laiba panelė toli spjauna. tėkšti seiles iš burnos, reiškiant panieką: Porą kartų spjóvė veidan. Kurgi savigarba? Tau spjóvė į veidą, o tu nusišluostei ir lauki kito spjūvio.

2. mesti, palikti ką, nekreipiant dėmesio, nelaikyti svarbiu, reikšmingu dalyku: Jy (ji) spjóvė ir išėjo iš darbo. Spjáučiau į visa ir grįžčiau Lietuvon. Jam viskas spjáuti. Sūnai mėgsta abudu išgert, ir šitas nespjáuna. Brigadierius i nespjáuja (išgeria) . Vilkas į ėriuką nespjáuna. Spjaut man ant jūsų laimės ir aukso! Bet jis ir pats nespjovė į svetimą gerą. Jauna, visai nespjautina atrodė ir jo žmona Anusė. Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba!

3. niekinti: Kam dabar spjauni mane? Negrobsto klėbiais, ale i nespjáuna Dievo – par vidurį.

4. smarkiai mesti iš vidaus tolyn, sviesti: Kuliamoji toli spjáuna. Kalnas spjáuja ugnimi. Kietas medis – pakalą aukštyn spjáuna. Ąžuolas bele kokį kylį spjáuja lauk. | Saugokis kirsdamas – gali [medis] spjáut (staiga lūždamas užvirsti) . Ugnį spjaująsis kalnas … žmones labai įbauginęs.

5. piktai supurkšti, sušnypšti: Kai šuo lindo prie katino, tas kad spjovė, tai šunelis tik alaus, alaus – ir atsitraukė.

6. smogti, kirsti: Kad spjáusiu kartą į žandą, tai neprašysi daugiau! Nu, nu, pamatysi, ka spjáusiu į ausį, tai žinosi kabintis!

7. greitai bėgti, sprukti: Paskui kap spyrė, spjóvė per laukus zuikys. Kap spjóvė pro mane ir nuejo.
į akìs (į ãkį, į bar̃zdą, į nósį, po kójų) spjáuti nelaikyti svarbiu, vertu dėmesio, niekinti: Anam spjóvei į akìs už tokią maluoseną. Tespjaũnie į akìs tokims liūdininkams. Žmogui akỹs negi spjáusi. I tiki, ką kalvis sako?! Spjáuk į akìs. Kiek jau aš nepribuvau, man vis nespjáuna akýsan. Spjáuk į ãkį, nedirbk! Spjáuk jam į bar̃zdą – ar nėra geresnių vyrų! Aš būvant spjáučia barzdõn ir išeičia. Reikia laimę stverti už sprando ir rišti prie savęs, o visiems rūpesčiams ir nemalonumams spjauti į nosį, mesti nuo savęs. Dabar kiekvienas pasvalietis spjáuna jam po kójų.
ugnimì (žarìjomis) spjáuti piktai kalbėti, koneveikti: Jam žodį, o jis ugnià spjáuna. Jis tiesiog ugnià spjáuja, kai primenu seminariją. Tiek y [ra] pasiutusi ant munęs, ka ugnià spjáuna. Negaliu nė susitikt – spjáuna žarìjom.
žõdį spjáuti piktai sakyti, kalbėti: Ji kam kad spjaũs žõdį, tai kai žarijom!
antspjáuti. užspjauti 1: Krupis savo seiles antspjóvė an gyvatės.
apspjáuti.

1. spjaunant aptėkšti: Tu apspjóvei mano kepurę. Kai gauna pinigus, juos apspjauna, kad gautų da daugiau arba kad tie patys būtų skalsesni. Pašnekėjo – kaip apspjóvė žmogų. Nespjauk prieš vėją – pats save apspjausi. Apsispjáuk, pons, barzdą, paskui kalbėk. Nespjauk prieš vėją – saũ apsispjáusi.

2. paniekinti: Nerodyk širdies – apspjaus.
atspjáuti.

1. nuspjauti iki kurios vietos: Spjauk į mane, jei atspjáusi.

2. atsviesti: Tik kaip katės susipjovė, mano žardą sugriovė ir mane čia atspjovė.
įspjáuti. spjaunant įtaikyti į kurią vietą: Įspjáuk į spjaudyklą. Žiūrėk, ar aš įspjáusiu pro langelį vidun. | Musys įspjóvė, ir atsirado kirminiukai. Įspjóvė žodį širdin, kol gyva neužmiršiu. Ana akies mirksnyj, įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį.
į bùrną įspjáuti labai pataikauti: O ka atejo Viktoravyčia, ans gatavas į bùrną įspjáuti.
išspjáuti.

1. spjaunant pašalinti iš burnos: Aš išspjóviau spjaudalą. Ačiū, nebekūrysiu, da tik išspjóviau [cigaretę]. Karalienė kad spjaus – ir išspjovė žiedą. Išspjovęs palytėjo liežuvio jo. | Ir ponas prisakė žuviai, ir ta išspjovė Joną ant krašto. Kas užėjo ant seilės, tą ir išspjóvė. Kartų išspjáuna, saldų nuryja. Būk saldus – nurys, būk kartus – išspjáus. Kad būsi saldus – praris, kad būsi kartus – išspjaũs. Meilė ne seilė: ne nuryti, ne išspjáuti. Ką išspjausi, nebenurysi. Išspjovęs ar belaižo? Musę (Musį) prarijęs nebišspjausi. Velnio nurytas ir išspjautas.

2. išmesti, išsviesti: Nebekalk – visus klynus išspjóvė. Teip duodu kirviu, bet sušalus kaladė kirvį išspjáuna atgal, ir tiek. Plūgą šmirkšt aukštyn ir išspjáuna – žemė kieta. Gera mašinikė – tuomžyg išspjáuna išspaudas. Vamzdis žybtelėjo, išspjovė liepsnos liežuvį tiesiai jam į akis.
nuspjáuti.

1. spjauti tolyn, į šalį: Bėgdama ji nuspjovė seilių pas lovą. Kad ir pabučiuosiu, ant žemės nuspjáusiu. Netoli nuspjauni – neilgai gyvensi. Pirmu ir ant kito užspjáudavau, o dabar nė nū savęs nebnūspjáunu. Kad tau negardu, tai nusispjáuk. Jei išsigandai, tai ko greičiausiai nusispjauk. Jeigu labai išsigąsti, tai turi tris kartus nusispjauti. Vienam gale miestelio nusispjóvė, kitam gale žino (labai greit sužinoma) .

2. nelaikyti svarbiu dalyku, nekreipti dėmesio, mesti, palikti ką, nebepaisyti: Penki šimtai litų man tik nuspjáut! Tiesą pasakius, neverta nei minėti apie panašias tauzas, nuspjauti, ir gana. Tas ponas pažiūrėjo in tą senį, … nuspjovė ir nuvažiavo toliau, o jam liko pinigai. Tie dešimt kiaušinių kai nuspjáut. Aš noriu nusispjáuti ant visų. Tai man tik nusispjáut (lengva, paprasta) ! Man tik nusispjáut dėl tiek pinigų. Pėsčiam nueit į Joniškį – nusispjáut. Mislijęs mislijęs, nusispjóvęs – kam aš esu vertas toks žmogus? Ūkinykas nusispjovė ir nuejo sakydamas, kad iš durnio vis durnius. Nusispjovė žmogus ir parėjo atgal į žemę. Nusispjautum in tuos burtus. An tokio berno aš visai nežiūrau – nusispjáut man an jo! Tėvas ir namai jam nusispjaut. Tavo darbas – nusispjauti! Apsiėmei ropes rauti – nekalbėk, kad dabar gali nusispjauti.

3. lengvai įveikti, sutvarkyti: Ta liga nuspjaunama, aš aną pagydau veikiai.

4. atsisakyti, vengti ko nemėgstamo: Kad aš kovos (kavos) nemėgstu! – Ajai, nenuspjáuni!
neĩ nuspjáuti, neĩ nurýti labai nemalonu: Kad ką pasakys – neĩ nuspjáut, neĩ nurýt.
paspjáuti.

1. spjaunant suvilgyti: Paėmiau žemės, paspjóviau i matau, kokia. Paspjovė murmulą, pagalando ir papustė jį dar ant diržo. Šie drąsuoliai pasispjovę rankas tvėrėsi darbo.

2. patėkšti iš burnos seiles, skreplį ir pan.: Jis paspjóvė delnan ir ėmė glostyti plaukus. Paspjáuk jam spjaudalą. Jis kelias dienas krauju paspjóvė ir mirė. Martynas pasispjauna ir pasitrina rankas. spjaunant pareikšti panieką: Paspjovė į jį.

3. nekreipti dėmesio, palikti laikant nesvarbiu, nebepaisyti: Jis man paspjáuti. Tai man paspjáuti. Ar pasiutai! – suriko žmona ir paspjóvus nuėjo. Aš dėl tavo protužėlio paspjóvęs atstočiau.
pérspjauti

1. nuspjauti per viršų: Va, va, jau par lūpą nebeparspjauna, o dar didžiuojas. Biesą čia teip draskais (smarkiai dirbi, plėšaisi) – par lūpą nebeperspjáusi (nebeturėsi jėgų) paskiau.

2. permesti: Visą geležį per galvą perspjovė ir neužkliudė.
prispjáuti.

1. įspjauti kur, pritėkšti spjaudalų: Stiklinėn prispjóvė tris kartus.

2. spjaudalais priteršti: Prispjóvė pilną aslą spjaudalų, skreplių. Sveteliai, sveteliai, nebūkit kaip teliai, suvalgėt pyragą, prispjóvėt padlagą – važiuokit namo!

3. labai mažai ko duoti, įdėti.
akìs prispjáuti aštriai, piktai ką pasakyti: Prispjovė tau akis tie ponai, ir tiek.
šìrdį prispjáuti apvilti: Prispjóvė mergai šìrdį i pabėgo an Panevėžį.
suspjáuti

1. apspjauti. spjaunant paniekinti: Ten nuog visų suspjautas.

2. nusispjauti: Ji suspjóvė tris kartus in durų. Supykęs ponas susispjovęs atsakė.
užspjáuti.

1. užtėkšti spjaudalą ant viršaus: Užspjóvei tu jamui ant drabužio. Pamėgink, ar užspjáusi ant stogo. Kazys užspjauna ant nuorūkos, numetęs žemėn užmina klumpe. An ugnies nemožna nei užmint, nei užspjaut, ba ugnelė šventa. Žiogai juk nekanda, jie tik užspjáu [ja]. Užsispjáuti ant savęs. Užsispjáuti ant rankos. Kitą spjaudydamas an savę užsispjáusi.

2. uždrėbti spjaudalais: Jei žaltį supykdai, tai jis tuoj spjauna, o kai jis apspjauna, tai jo užspjautoje kūno vietoje oda pradeda plyšti. Nespjauk vandenin – užspjausi savo motynai akis. Javus nupjauk, bet tą vietą neužspjauk.

3. spjaunant užgesinti: Bijodamas padegti aplinkui šnarančius šiaudus, užspjovė žarijėlę.
akìs užspjáuti aštriai, piktai ką pasakyti, atsikirsti: Nenoriu tik akių̃ užspjáut! Užuspjáuk tokiam akìs už tokias kalbas! Jai pasakysi – akìs užspjaũs. Man akìs užspjáusi, kad netiesą sakau.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'perspjauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x