Perklojimas – tai vieno kalbos vieneto (dažniausiai žodžio) reikšmės perdavimas kitu kalbos vienetu, kai tiesioginė reikšmė pakeičiama vaizdinga, asociatyvia. Tai pagrindinė metaforos ir metonimijos esmė.
Pavyzdžiai:
1. Metafora – perklojimas pagal panašumą:
„Laiko upė“ (upė → laikas, nes abu „teka“).
2. Metonimija – perklojimas pagal sąsają:
„Išgėriau butelį“ (butelis → jo turinys).
3. Sinekdoche – dalies ir visumo santykis:
„Stiprūs rankos“ (rankos → darbininkas).
Trumpai: Perklojimas – tai reikšmės perkėlimas iš vieno sąvokos srities į kitą, kuriant vaizdinę kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.