imlióti, -iója, -iójo. imti.
1. po truputį imti, iminėti: Kelius kartus imliósi, ir nebliks sviesto. Mergaitė lėtai imliojo [nuo stalo] duoną, dubenis. Pradėjo imlioti nuo lentynų dideles knygas. Imlioti (lupinėti) kevaliukus nuo sėmenų arba aguonų nepaprastai sunkus darbas. Šovinius bus patogiau imlioti. Imliojo ir dėliojo jam aukštą kepurę. Takutis žiupsniais imliojo savo barzdelę. Jos pirštai imliojo antklodės klostes.
2. nuomoti, samdyti: Imliojau iš valdžios mišką.
3. vaginėti.
atimlióti. atiminėti: Atimliojo brangias stovylas. Pradėjo jie rankioti rąstus, atimlioti sodžiuose. Valdovas negalėjo atimlioti urėdų be didžiojo kunigaikščio tarybos.
išimlióti.
1. išiminėti: Šap šap ir išimliójo, išvalgė viską. Po nedaug buvo jau išimliojusi [pinigus]. Reikia odas po penkis kartus ant dienos išimlioti iš to skystimo.
2. išnuomoti; užimti: Jau buvo išimliotos visos vietos teismo salėje.
nuimlióti. nuiminėti: Atsargiai, po vienas kito, nuimliojo ji tuos žalius lapus.
périmlioti.
1. kilnoti per ką: Parimlio [ja] siūlus, kad nora išausti suriktąjį aštuonnytį.
2. periminėti, imituoti: Kas matė beždžiones, tas pranta, kaip troškiai perimliot anos vis skanta.
priimlióti. priverstinai prašyti, kad valgytų: Nepriimliókit jos, kad nevalgo.
užimlióti. užiminėti, okupuoti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.